Alytus – ne tas miestas, kuris laukia leidimo
Jei kas ir stebina Alytuje, tai ne Nemuno kilpos ar senos tvirtovės liekanos, o tai, kad šis miestas vis dažniau atsiduria ten, kur nesitiki – avangarde. Keletas vietinių įmonių jau šiemet pradėjo eksperimentuoti su 4 dienų darbo savaite, ir tai nėra koks nors PR triukas ar „mes irgi norim atrodyti moderniai” žingsnis. Tai gana rimtas sprendimas, kurį priėmė žmonės, suskaičiavę kiekvieną eurą.
Kas iš tikrųjų vyksta
Kalbame apie kelis mažesnius ir vidutinius verslus – IT paslaugų, rinkodaros, buhalterinių paslaugų srityse. Jie perėjo prie modelio, kai darbuotojai dirba 4 dienas, bet gauna tą patį atlyginimą. Ne 4 dienas po 10 valandų – tai jau būtų paprastas apgavystės variantas – o tikrą sutrumpintą savaitę su ta pačia alga.
Kodėl Alytus? Čia yra keletas dalykų, kurie susidėliojo vienu metu. Miestas ilgai kentėjo nuo emigracijos – žmonės važiavo į Vilnių, Kauną, Londoną. Darbdaviai suprato, kad konkuruoti vien atlyginimu su sostine – beviltiška. Reikėjo kito argumento. O 4 dienų savaitė yra argumentas, kurį net Vilniaus įmonės dar retai siūlo.
Ką tai reiškia jūsų piniginei – konkrečiai
Čia žmonės dažnai klysta manydami, kad tai tiesiog „nemokamos atostogos”. Realybė sudėtingesnė ir, tiesą sakant, įdomesnė.
Pirma, jei dirbate tokioje įmonėje – jūsų atlyginimas nesikeičia, bet išlaidos krenta. Viena diena mažiau keliavimo į darbą, viena diena mažiau pietų kavinėje, viena diena mažiau atsitiktinių „užsuksiu į parduotuvę pakeliui” pirkinių. Skaičiuojant grubiai, tai gali reikšti 50–150 eurų per mėnesį į kišenę – priklausomai nuo jūsų įpročių.
Antra, laisvas penktadienis (arba pirmadienio rytas – kaip susitariate) leidžia spėti į tas įstaigas, kurios dirba tik darbo dienomis. Mažiau prarasto darbo laiko dėl vizito pas gydytoją, mažiau skubotų sprendimų perkant, nes „neturiu kada ieškoti geriau”.
Trečia – ir tai gal svarbiausia – sumažėja perdegimo rizika. O perdegęs darbuotojas daro brangias klaidas, ima nedarbingumo lapus, galų gale keičia darbą. Visi šie dalykai kainuoja ir darbdaviui, ir pačiam žmogui.
Bet ar tai veikia?
Skeptikai – ir jų yra – sako, kad tas pats darbas tiesiog suspaudžiamas į mažiau dienų, o stresas tik didėja. Tai teisinga rizika. Jei vadovas tiesiog pasako „nuo pirmadienio dirbam 4 dienas” ir nieko daugiau nekeičia – tikrai gausite tik daugiau streso per trumpesnį laiką.
Alytaus įmonės, apie kurias kalbame, tai daro kitaip – peržiūri susirinkimų skaičių (dažniausiai jų būna per daug), optimizuoja procesus, aiškiau nustato prioritetus. Viena rinkodaros agentūra pasakojo, kad atsisakę dviejų savaitinių „aptarimų dėl aptarimo” iš karto atsirado laiko. Skamba banaliai, bet taip ir yra.
Islandijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos eksperimentai rodo, kad produktyvumas arba nekrenta, arba net auga. Bet tie eksperimentai vyko didelėse korporacijose su HR komandomis ir konsultantais. Mažas Alytaus verslas daro tai be tokio aparato – ir tai yra ir drąsu, ir šiek tiek rizikinga.
Tai kas čia iš tikrųjų keičiasi
Gal svarbiausia ne ta viena papildoma laisva diena. Svarbiau tai, kad Alytaus verslininkai siunčia signalą: darbo rinka Lietuvoje nėra vien Vilnius ir Kaunas, ir ne vien atlyginimų lentelė nusprendžia, kur gyventi ir dirbti. Jei šis eksperimentas pavyks – o ankstyvieji ženklai atrodo neblogai – galime sulaukti domino efekto ir kituose regioniniuose miestuose.
Jūsų piniginei tai reiškia štai ką: jei gyvenate ar galvojate apie gyvenimą ne sostinėje, apsimoka atidžiau žiūrėti ne tik į atlyginimo skaičių, bet į visą paketą. Kartais mažesnis atlyginimas Alytuje su 4 dienų savaite, pigesniu nuomu ir mažesnėmis kasdienėmis išlaidomis gali reikšti daugiau pinigų kišenėje mėnesio pabaigoje nei „geresnis” darbas Vilniuje. Matematika čia ne visada tokia, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio.
