Prieš kelias savaites draugė atsiuntė nuotrauką su antrašte, kuri, jos žodžiais, „visus šokiravo”. Straipsnis skelbė apie tam tikrą politinį sprendimą, kurio, kaip vėliau paaiškėjo, iš tikrųjų nebuvo priimta. Šaltinis – puslapis, kurio pavadinimas skambėjo panašiai kaip žinomo naujienų portalo, tik su viena raide skirtingas. Toks atvejis jau nebe naujiena, o kasdienybė.
Informacijos srautas šiandien yra tokio tempo, kad patikrinti kiekvieną žinią rankomis tiesiog neįmanoma. Vis tiek yra keletas dalykų, kuriuos verta pasitikrinti prieš patikint ar, dar svarbiau, prieš dalinantis toliau.
1. Pažvelk į šaltinį, ne tik į antraštę
Antraštės sukurtos taip, kad sukeltų emociją – pyktį, nerimą, pasipiktinimą. Verta sustoti ir pažiūrėti, kas tą žinią paskelbė. Jei portalas nežinomas, patikrinti, kas jį valdo, kada įkurtas, ar turi redakcinę komandą su vardais ir pavardėmis.
2. Patikrink datą
Nemažai dezinformacijos plinta ne per melą, o per seną informaciją, pateiktą kaip naujausią. Trejų metų senumo straipsnis apie epidemiją ar konfliktą, ištrauktas iš konteksto, gali sukelti tikrą sumaištį.
3. Ieškok kitų šaltinių, rašančių apie tą pačią temą
Jei įvykis tikrai reikšmingas, apie jį turėtų rašyti daugiau nei vienas leidinys. Jei paieškoje randi tik vieną nuorodą arba tik su tuo pačiu turiniu pasidalintus įrašus socialiniuose tinkluose – tai signalas sulėtinti.
4. Patikrink autorių
Kartais straipsnis skelbiamas be autoriaus vardo arba su vardu, kurio negalima susirasti kitur internete. Tai nebūtinai reiškia melą, bet verta atkreipti dėmesį.
5. Peržiūrėk nuotraukas atskirai
Vaizdai dažnai naudojami pakartotinai, priskiriant juos visai kitiems įvykiams. Nuotraukos paieška atvirkštiniu būdu (pavyzdžiui, per Google Images) per minutę parodo, ar nuotrauka jau buvo naudota kitame kontekste.
6. Atkreipk dėmesį į kalbą
Emocinė, perdėta, kategoriška kalba – „VISI TYLI”, „TIESA, KURIĄ SLEPIA” – dažnai rodo, kad tikslas ne informuoti, o sukelti reakciją. Tikros naujienos, net ir jautrios, paprastai laikosi santūresnio tono.
7. Klausk, kodėl tai matai dabar
Algoritmai rodo tai, kas sukelia stipriausią reakciją, ne tai, kas tiksliausia. Jei žinia atrodo pritaikyta tavo baimėms ar įsitikinimams tarsi per patogiai – verta susimąstyti, kodėl ji atsidūrė tavo ekrane.
Vietoj taško – kelios minutės, kurios apsaugo
Nė vienas iš šių žingsnių nereikalauja specialaus išsilavinimo ar daug laiko. Dažniausiai užtenka kelių minučių ir vieno klausimo – ar tikrai tai, ką matau, atitinka tai, kuo tikiuosi patikėti. Dezinformacija retai atrodo akivaizdi iš pirmo žvilgsnio, ji dažniausiai apsimeta labai panaši į tai, kam mes patys jau pritariame. Todėl paprasčiausias apsisaugojimo būdas – ne nepasitikėti visais šaltiniais iš karto, o įsivesti įprotį patikrinti prieš pasidalinant. Tas nedidelis sustojimas dažnai ir yra vienintelis skirtumas tarp žinios ir gandų.
